ŠEŠIOLIKTIEJI METAI NR. 1 2012 BIRŽELIS
Moksliniai straipsniai
EKONOMIKOS TEORIJA IR PRAKTIKA
Aurelija Proškutė
BUSINESS CYCLE DRIVERS IN LITHUANIA (pdf)
SantraukaStraipsnyje aprašomas empirinis realaus verslo ciklo modelis, įvertintas 1995–2011 m. Lietuvos makroekonominiais duomenimis. Pagrindinis straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kurie struktūriniai šokai labiausiai lemia Lietuvos ekonomikos pokyčius, ir rezultatus palyginti su kitų besivystančios rinkos ekonomikų rezultatais. Pasirinktas modelis yra klasikinis realaus verslo ciklo modelis, įtraukiantis papildomus elementus: stochastinius palūkanų normų šokus, palūkanų normų rizikos premiją, priklausančią nuo valstybės užsienio skolos dydžio, stochastinius valstybės išlaidų ir pirmenybių šokus. Į modelį įtraukiami ir nestacionarūs (ilgalaikiai) bei stacionarūs (pereinamieji) našumo šokai, kuriuos galima laikyti technologinės pažangos arba kitais gamybos veiksnių produktyvumą veikiančiais šokais. Modelio struktūriniai koeficientai, kurių reikšmės plačiai taikomos empirinėje ekonominėje literatūroje, kalibruojami, o kiti modelio koeficientai įvertinami taikant Bayeso metodą. Įvertintas Lietuvos ekonomikos modelis tiksliai atkuria Lietuvos privataus galutinio vartojimo, investicijų ir realiojo BVP augimo tempų standartinius nuokrypius. Palyginti su empirinių duomenų atitinkamomis statistinėmis ypatybėmis, modeliu ganai tiksliai įvertinama šių makroekonominių kintamųjų ir realiojo BVP augimo tempo koreliacija. Įvertinti struktūrinių šokų parametrai gali būti lyginami su kitų šalių ekonomikos analizei taikytų modelių pateiktais rezultatais. Lietuvos ekonomikos modelio technologinės pažangos šokai pasižymi dideliu pastovumu: autoregresinis nestacionaraus našumo šoko koeficiento vidurkis yra 0,7 ir sutampa su kitų tyrėjų išmatuotais analogiškų šokų parametrais. Tai lemia ilgalaikį šokų poveikį makroekonominiams kintamiesiems. Valstybės išlaidų šoko efektas nėra ilgalaikis (išmatuotas autoregresinis parametras – apie 0,4); tai lemia greitai išnykstantį vyriausybės išlaidų poveikį galutiniam namų ūkių vartojimui ir realiajam BVP. Realiojo BVP, namų ūkių vartojimo, investicijų augimo tempų bei užsienio prekybos balanso santykio su BVP variacijos išskaidymas pateiktas 6 ir 7 lentelėse. Pagal įvertinto modelio koeficientus atlikti skaičiavimai rodo, kad Lietuvos realiojo BVP kitimui per analizuojamą laikotarpį labiausiai įtakos turėjo ilgalaikis našumo šokas; antrasis pagal svarbą buvo pereinamasis technologinės pažangos šokas. Vartojimo pokyčius labiausiai lėmė pirmenybių šokai ir jų paveikti tarplaikiniai vartojimo pasirinkimai. Kaip rodo ir kiti tyrimai, didžiausias investicijų kaitos veiksnys yra palūkanų normų šokas. Valstybės išlaidų šokai neturi didelio ilgalaikio poveikio visuminės paklausos sudedamųjų dalių dinamikai, tačiau trumpuoju laikotarpiu (iki 8 ketvirčių) šie šokai lemia net apie 25 procentus prekybos balanso dalies, palyginti su BVP, kaitos. Ši dalis ilguoju laikotarpiu labiausiai priklauso nuo pirmenybių šokų.
Jaunius Karmelavičius, Violeta Klyvienė
BALTIJOS ŠALIŲ MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ ATSAKO Į FISKALINĖS POLITIKOS POKYČIUS ANALIZĖ (pdf)
AnotacijaStraipsnyje nagrinėjama daug diskusijų tarp skirtingų ekonominės minties mokyklų kelianti tema – fiskalinės politikos poveikis pagrindiniams šalies makroekonominiams rodikliams. Remiantis struktūriniais vektorinės autoregresijos modeliais, tiriama Baltijos šalių makroekonominių rodiklių (bendrojo vidaus produkto, užimtumo, tiesioginių užsienio investicijų) reakcija į valdžios sektoriaus išlaidų ir mokesčių pokyčius, taip pat mokesčių keitimo įtaka mokesčių surinkimui. Analizė grindžiama Cholesky dekomponavimo metodu ir Blanchardo bei Perotti modeliu. Gauti rezultatai lyginami su ekonomikos teorijų nuostatomis.
Julius Stakėnas
GENERATING SHORT-TERM FORECASTS OF THE LITHUANIAN GDP USING FACTOR MODELS (pdf)
SantraukaDuomenų gausa, šiais laikais prieinama ekonomistams, ne tik suteikia galimybę tiksliau numatyti ateityje įvyksiančius ekonominius procesus, bet ir iškelia problemą, kaip efektyviai tuos duomenis panaudoti. Taikant įprastinius ekonometrinius metodus – regresiją, vektorinę autoregresiją – dėl didelio vertinamų parametrų skaičiaus galima įtraukti tik ribotą skaičių kintamųjų, todėl pravartūs tam tikri duomenų dimensijos mažinimo metodai. Įvairūs dimensijos mažinimo metodai ir yra faktorinio modeliavimo pagrindas. Šiame straipsnyje, naudojant 52 mėnesines Lietuvos ir užsienio ekonominių duomenų laiko eilutes, vertinami trys dažnai taikomi faktoriniai modeliai: pagrindinių komponenčių modelis, apibendrintasis pagrindinių komponenčių modelis ir būsenų erdvės modelis. Straipsnyje keliama mintis, kad sudarant faktorius pagal šiuos metodus, gali būti prarandama BVP prognozavimui svarbi informacija, nes visiškai neatsižvelgiama į tai, kad faktoriai bus naudojami konkrečiam kintamajam, t. y. BVP, prognozuoti. Atsižvelgiant į šį pastebėjimą, straipsnyje taip pat nagrinėjamos kelios faktorinių modelių specifikacijos, susiejančios faktorių sudarymo procedūrą su BVP prognozavimu. Įvairių faktorinio modelio specifikacijų prognozavimo tikslumas tikrinamas atliekant pseudo realaus laiko prognozavimo pratimą: pasirinkus laikotarpį nuo 2000 m. antrojo ketvirčio iki 2011 m. pirmojo ketvirčio, kiekvieną mėnesį skaičiuojamos einamojo, kito ir dviejų ateinančių ketvirčių BVP prognozės, naudojantis tik ta informacija, kuri turėtų būti prieinama tuo metu. Modelių prognozių tikslumas įvertinamas lyginant prognozių vidutines kvadratines ir absoliutines paklaidas. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad faktoriniais modeliais einamojo ir kito ketvirčio Lietuvos BVP augimas prognozuojamas tiksliau nei baziniu modeliu, tačiau vienareikšmiškai suranguoti faktorinių modelių specifikacijų pagal prognozių tikslumą negalima. Iš faktorinių modelių modifikacijų, numatančių faktorių naudojimą BVP prognozuoti, tinkamiausias pasirodė vadinamasis svertinis pagrindinių komponenčių modelis bei modelis, papildytas kintamųjų išrinkimu, bet vienareikšmiškai išskirti geriausios specifikacijos irgi negalima. Straipsnio autoriaus taip pat išbandomas mažos apimties faktorinis modelis, pagal kurį faktoriams sudaryti naudojami penki ekonomiškai svarbūs mėnesiniai rodikliai. Stebėtina, tačiau tokio modelio prognozės tikslesnės nei modelio, pagrįsto 52 kintamaisiais. Tai leidžia manyti, kad mažesnės apimties faktoriniai modeliai trumpojo laikotarpio Lietuvos BVP prognozuoti, ko gero, labiau tinka.
MATEMATINĖ EKONOMIKA
Virmantas Kvedaras, Remigijus Leipus, Jonas Šiaulys
ESTIMATION OF THE GENERALIZED STOCHASTIC CLAIMS RESERVING MODEL AND THE CHAIN-LADDER METHOD (pdf)
Santrauka2006 m. išspausdintame M. Buchwalderio ir kitų autorių straipsnyje buvo pasiūlytas „grandinines pakopas“ (chain-ladder) atitinkantis laiko eilučių modelis, naudojamas skaičiuoti neišmokėtoms draudimo žaloms. Jo autoriai nurodė, kad toks modelis turėtų būti susijęs su tam tikrais apribojimais, taikomais paklaidų procesui. Tai pabrėžė T. Mackas ir kt. 2006 m. išspausdintame darbe. Šiame straipsnyje išsamiai analizuojami tokie apribojimai ir pateikiama paprasta sąlyga, užtikrinanti sukauptos žalos teigiamumą. Pateikiami konkretūs apribotų tankio funkcijų pavyzdžiai, kada šios sąlygos galioja. Be to, pasiūlomas standartinių Macko, Wüthricho statistinių modelių, kuriais grindžiami „grandininių pakopų“ skaičiavimai, apibendrinimas ir išnagrinėjamas apibendrintojo modelio parametrų vertinimas momentų metodu. Taip pat nusakomos sąlygos, kada tipiniai įvertinio variantai turi mažiausią vidutinę kvadratinę paklaidą. Monte Carlo modeliavimo rezultatai atskleidžia, kad apibendrintojo modelio įverčiai yra pakankamai geri tuo atveju, kai turimi mėnesiniai bent aštuonerių metų duomenys. Mažiau parametrų turinčius Macko bei Wüthricho modelius, kurie yra apibendrintojo modelio atskiri atvejai, galima įvertinti taikant gerokai mažesnes imtis.
Kitos publikacijos
NOBELIO 2010 M. EKONOMIKOS MOKSLŲ PREMIJOS LAUREATŲ DARBAI (pdf)
AnotacijaEkonomikos mokslų premija, 1968 m. Švedijos nacionalinio banko (Sveriges Riksbank) įsteigta Alfredo Nobelio atminimui, 2010 m. „už rinkų, kurioms būdingi paieškų trikdžiai, analizę“ paskirta trims tyrėjams: Masačusetso technologijos instituto (Masačusetsas, JAV) profesoriui Peteriui A. Diamondui, Šiaurės Vakarų universitete (Ilinojaus valstija, JAV) ir Orhuso universitete (Danija) dėstančiam profesoriui Dale‘ui T. Mortensenui ir Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos (Jungtinė Karalystė) profesoriui Christopheriui A. Pissaridesui. Švedijos nacionalinio banko įsteigtą premiją skiria Švedijos karališkosios mokslų akademijos Ekonomikos mokslų premijos komitetas. Skaitytojams pateikiama šių iškilių asmenybių nuopelnų ekonomikos mokslui apžvalga.

